- prieštaringas
- prieštarìngas, -a adj. (1)
1. I kuris nuolat ginčija, prieštarauja, nesutinka: Buvai prieštaringu nasrams Viešpaties ir nesaugojai ano prisakymo Ch1Kar13,21.
2. kuriam būdingi prieštaravimai, prieštaraujantis, priešingas, skirtingas: Gandai, paskalos, prieštaringos nuomonės auga, pučiasi, viena kitą kursto V.Myk-Put. Prieštaringi jausmai ir abejonės draskė Petro širdį V.Myk-Put. Dalykas, kuriame atskiri loginiai pradai prieštarauja vienas kitam, turi savyje prieštaros: jis yra prieštarìngas savo viduje FT. Ta knyga susilaukė prieštaringiausio vertinimo rš. Prieštaringa išvada rš. Prieštarìngi tvirtinimai DŽ. Dabartinė padėtis prieštaringa rš.
prieštarìnga n.: Bendrinės kalbos klaida yra tai, kas dabartinei visuomenės kalbamai vartosenai yra visai prieštaringa, t. y. kas yra visai neįprasta, neįmanoma, sunku rš. prieštarìngai adv.: Recenzentai dažnai prieštaringai vertina tą patį veikalą rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.